Muzikos skardinė vol. 53

Guten Tag mieli skaitovai ir orų žinovai. Šiuo metu aš be 5minučių sergu, bet tai ne problema pasimėtyt muzikos gabaliukais, kurie galbūt išgelbės kažkieno sielą važiuojant žmonių prigrūstu troleibusu ankstyvą rytą. Šiandien svečiuose Dalius, iš kurio muziką gavau dar prieš savo “atostogas“ nuo blogo. Taip, taip žinau kad šiek tiek gėda kad dar neparodžiau dalykų… Bet geriau šiek tiek vėliau negu niekad. O jo muzika tokia labai tinkanti rudenio dienoms – rami, lyriška. Tokia, kurią reikia išgirsti.
Kitas naujas dalykas – skardinės kolaborantai. Kadangi aš šiuo solo pasirodymu kartais išsekinu savo žinomų ir nerodytų gabalų lobynus – pasitelkiau pagalbą… Tad dabar užrašiuką “Povilo muzika“ garbingai pakeis “Skardinės muzika“ su skirtingų žmonių komentarais ir priežastimis kodėl patiko gabaliukas. “Skardinėje“ kaip ir kiekvieną kartą – stilių ir žanrų makalynė. Pabandom ir gal rasim kažką gero. Gerų ausų visiems.

viršelio foto: Justės Urbonavičiūtės nuotr./„Crucial Features“

_______________________________________________________________________________________________________________________________

SVEČIO MUZIKA feat DALIUS

Eiliškumo čia nebus, prioritetų irgi, viskas priklauso nuo nuotaikos.

The Dø – Keep your lips sealed

D: šitas šios savaitės shot’as? Metabūsenų nėra, bet labai smagūs užkalbėjimai tiek darbo metu, tiek vakare gurkšnojant tamsią ūkanoto alaus taurę.

Autre Ne Veut – Counting

D: metabūsena. Būtini ausinukai ar vienatvė mašinoj, kad patirtum visa šitos dainos skambesį ir spalvas.

Benjamin Clementine – London

D: tarp jazz’o ir kažko. Geras. Nors pavadinimas gan emigrantiškas, šitas kūrinys skirtas klausytis ausimis. Foninei muzikai jis bus tiesiog per stiprus.

Mesijus x Munpauzn – Tu Žudikas

kažkoks lietuviškas ansablis vis tiek turi įsimaišyt. Mesijus. Pats išsipranašavo būt sąraše. Nors klipas “užmautas” nekuriant savo, jis labai gerai atitinka kontekstą.

Radiohead – 2 + 2 = 5

D: šitie tiesiog būtini.

D: nors yra oficialus klipas apie Trump’o mėgstamą socialkę, bet šitas live’as yra artimesnis.

Blood Orange – You’re Not Good Enough

D: kiekvienas žmogus turi reikalų su kažkuo keistesniu. Šitas bičas strange, back to 90’s, bet kažkur jis tų razinų vis tiek pribarstęs.

Sinickis – Mylimas vyras ir sūnus

D: šitą tieisiog prisiminiau. Kiekvienas vyras, tėvas, sūnus…pagalvokim apie save – šiknius.

Placebo – Too Many Friends

D: turbūt pats pavadinimas pasako esminę žinutę, kuri siejasi su šių laikų socialiniu bendravimu.

Serj Tankian – Artsakh

D: visi žinojo SOAD, bet…Serj Tankian visada pasižymėjo socialinių problemų palytėjimu.

būtų galima tęst, bet tarkam dabar sąrašas bus toks

________________________________________________________________________________________________________________________________

SKARDINĖS MUZIKA

POP

Fiona Apple – Dull Tool

Ž: Klausai dainos ir tarsi girdi žmogaus pokalbį su savim. Muzikos ritmai, balso tembrai, greitis, tvirtumas vis keičiasi ir sukuria pokalbį. Pati daina yra filmo “This is 40“ soundtrack’as (berods pirmas soundrack’as kurį sukūrė Fiona Apple). Jei filmo gerumą būtų galima vertint pagal soundrack’ą, tai norėčiau pamatyt ir patį filmą (visgi dar nemačiau)

Emmily Wells – Become the Colour

Ž: Išties net neatsimenu kada šitą dainą įsitraukiau į savo youtube playlist’ą bet va karts nuo karto paklausau. Ir nelabai žinau kuo jinai man patinka. Keli pamaišyti stiliai, neblogai kuriama nuotaika. Paklausykit, gal patiks.

Lucia – Silence

Ž: Tiesiog graži daina. Švelnus moteriškas vokalas ir šokantys pianino garsai.

Fingalick – Bonfire

P: Šitas kūrinukas balansuoja ties ta “cheesy MTV“ riba tarp kvailoko hip hopo ir nesugebėjimo įstatyti į standartinę lantynėlę. Fakatas išlieka faktu, kad tokio kūrinuko neišgirsim nei per radiją, nei per teliką. Klausant su ausinėmis apima susukto mieguistumo ir koncentracijos praradimo jausmas. Exellent stuff naujiems pojūčiams.

Jeru The Damaja – The Sun Rises In The East

P: Įdedu biški oldschool hip hopo, nes…. nu nes noriu. O kartais tiesiog užtenka labai norėti, pasistengt ir tikėti…

_____________________________________________________________________________________________________________________

ELECTRO

John Talabot – ƒin

P: Kartais geras elektronikos albumas nesiklauso po vieną dainą.. Reikia suvalgyti visas 44 minutes kaip vientisą daiktą ir tik tada pajausi visą skanumą. Ledės ir Džentelmenai, pristatau jums Jon Talabot, kuris vartojamas visas iš karto.

Glden Parazyth – Lapė / Kleine Musik

P: …o kartais albumas būna surinktas iš atskirų kūrinukų, kurie tarpusavyje neturi ryšio. Man taip nutiko su Golden Parazyth. Tad ir rodau du atskirus gabaliukus.

_____________________________________________________________________________________________________________________

ROCK

Crucial Features – Miršta Sovietynas

P: Čia yra mano savaitės atradimas. Už šitą aš kuo labjausiai dėkingas Lukui. Man itin maloniai primena tuos nuostabius mokyklos laikus ir pankūchos koncertus Šiauliuose… ech. Ir šaunuolės panos, tikra energija, tikras pyktis ant sovietyno. Aš jau atlikau savo darbą jas reklamuodamas, norėčiau ir koncerte kokiam pamatyt. Va dar nuoroda jei kas norėsit biški labiau paklausyt: http://www.15min.lt/vardai/naujiena/muzika/mirsta-sovietynas-merginu-pankroko-grupe-crucial-features-debiutuoja-su-protesto-daina-1054-748410

 

John Garcia – The Coyote Who Spoke In Tongues

P: Šviežias, dar spaustuvės dažais kvepiantis smagus akustnio roko įrašas įrodo, kad nebūtinos elektrinės gitaros ir besidaužantys būgnai, kad pajustum roko dvasią. Čiūvas šiame albume itin gerai ir savu stiliumi atlieka gan žinomus roko gabalus, kuriuos galima atpažinti nebent iš žodžių. Ir tiesa pasakius toks akustinis atlikimas kartais susiklauso geriau nei originalai.

Jethro Tull – Aqualung

P: Ar žinojot, kad šitie vyrukai berods 1989 metais iš metallicos panosės nugvelbė geriausio metalo apdovanojimą? Buvo daug piktų žmonių, nes Jethro Tull, kaip girdim, net negroja metalo. Jie groja visai smagų rokelį pasišvilpaudami fleita.

Crobot – Welcome To Fat City

P: Džiaugiuosi ta diena, kai nuėjau į Black Label Society koncertą… Kodėl tu apie juos kalbi grojant Crobot? paklausite jūs. O gi todėl, kad tą dieną aš susipažinau ir tvirtai paspaudėm letenom, pasifotkinom kaip padružkės… ar ir jie labai gerai grojo. Tad aš visai džiaugiuosi norėdamas pasakyt, kad 2016ųjų pabaigoje jie į pasaulį išspjovė dar vieną albumą. Grooooovie.

True Widow – Avvolgere

P: Lėtas, viena koja žengiantis į sunkiąją zoną, kita į post-roko pelkę, dalykas. Man itin gerai susiklausė važiuojant traukiniu ir stebint apsiūkanojusią Lietuvą.

Sahg – Memento Mori

P: Albumas pasiklydęs tarp Pink Floyd, Black Sabbath ir Candlemass. Labai tempia į Doom roko pusę, bet vis tiek savyje išlaiko to pinkfloydiško skraidymo po kosmosą.

_____________________________________________________________________________________________________________________________

LOUD ROCK

Sepultura – Machine Messiah

P: Turiu pripažint, kad visad buvau senosios sepulturos fanas su abiem broliais cavallerom. Bet panašu, kad laikai keičiasi. Nežinau ar čia man taip atrodo iš didelio norėjimo, kad taip būtų… Bet mano ausytės sako, kad Sepultura pagaliau atsikratė senojo Maxo skambesio šleifo. Klausydamas albumą girdžiu tarsi naujus dalykus ir jų ieškojimus. Vienas kūrinys turi daugiau death, kitas daugiau progresyvo, dar kitame aptinku perkusijos intarpą. Idomu ir smagu klausyt tokį darbą. Ir labai smagu juo dalintis.

Kreator – Gods Of Violence

P: Gal kiek mažiau patikęs reikalas nei Sepulturos naujas albumas, tačiau manau vis tiek vertas dėmesio. Nežinau, kas nutiko Kreatoriams, bet nuo kokių ~2006 jie pradėjo gimdyt gerai skambančius albumus. Kiek sumažino savo paauglystės metu grotos muzikos greitį ir pagerino įrašų kokybę. Sakyčiau malonumas juos klausant šoktelėjo dvigubai. Prie to malonomo klausant galima priskirti ir 2017 metų albumą.

Athorn – Necropolis

P: Patinka poweris? O gal kartais norėtųsi kad jis būtų kiek sunkesnis? Ir man panašiai. Kiek liūdna, kad tokios muzikos nerandu per kokį classic rock fm, tad tenka pačiam susiieškot. Ploju sau per petį ir klausau dabar išsišiepęs.

Brujeria – Pocho Aztlan

P: Klausiau Sepulturos ir galvojau apie Max Cavallerą.. Ir tik Ding! lemputė galvoje… Juk prieš porą dienų klausiau kažką ispaniško su sunkiom gitarom ir mano paauglystės nu metal primenančiu vokalu. Pasiknaisiojau ir vualia. “Gal kam prikibs“ pagalvojau. Nu tipo po “Roots“ albumo ar šiaip plaunant indus.

Lotus Thief – Gramarye

P: Kad jau susimažinau intelektą su Brujeria – reikia jį atstyt atgal kiek įmanoma. Tokiems rekonstravimams visai tinka va toks avant-gardinis ir neįprastas metalas. Žiauriai gerai per ausines viduryje galvos eina. Ir žinoma viršelis yra grožių grožis.

Trap Them – Crown Feral

P: Pabaigai pasilkau dvi grupes/ albumus. Abu skirti toms “F*ck you dienoms“. Trap Them turi daugiau šaižumo ir ryšio su punk ar hardcore scena. Toks labiau “punchy“.

Allegaeon – Proponent For Sentience

O čia antrasis iš piktųjų dueto. Nežinau kodėl, bet šitas man pakelia nuotaiką. Labai norėčiau apsilankt tokioj vietoj, kur duoda alaus, picos ir groja metalą. All Hails Science bliamba.

_______________________________________________________________________________________________________________________________