Muzikos skardinė vol.55

“Festotago“ mielieji. Šiandien papasakosiu kaip sekės gyvai klausyt jauno kolektyvo Frank Fitts, kaip ausinėse klausiau RAT (random album time) Dirty Beaches ir parodysiu, ką mano kolaborantai man prirodė. Pop sritis uždomnuota Žydrūnės (Ž), elektronikoj rodau pilną Boards of Canada albumą, rokas šį kartą yra “cool“. o metalas deginantis venas. Gero klausymo ir geros savaitės visiems.

KONCERTUKAS

Taip kaip ir neturėdami ką veikt nuėjom į nedidelį koncertuką už 3e. Grojo Frank Fitts, kurie propaguoja pankūchą garažinį roką. Toks sakyčiau smagus jaunatviškas rokelis geram 5dieniui. Vyruai dar labai jauni, bet jau dirba su švedišku prodiuseriu, kuris padėjo išgimdyti keletą gerų kūrinių (beje tas pats dirba ir su pankėm panom, kur prieš 2 savaites kartą mečiau). Grupę sudaro (cit. Žydrę) vokalistas, kuriam svarbiausia muzika ir kūryba, bosistas, kuris yra kaip atstovas spaudai ir bendravimui su publika.. ir žinoma būgnininkas, kuris koncerte atrodė labiausiai atsileidęs iš visų narių. Kaip vėliau painfomavo Lukas, pasirodo būgnačiaus meilė – death metalas (cannibal corpse ir pan.). Koncertą pradėjo su “Red“ – energingu gabalu iš vasaros (net turi savo klipą). Vėliau kaip prisipažino sugrojo keletą ką tik sukurtų gabaliukų, kurie jautėsi, kad dar nėra išdirbti. Žinoma daugiau plojimų sulaukė žinomesni jų gabalai – Trip, Ashes ir pan. Koncertą jie užbaigė kiek girti, prakaituoti ir atidavę save. Šiaip viskas buvo smagu, neblogai kartas nuo karto paklausyt tokios smagios muzikos stovint 1 metras nuo atlikėjų.

P.S. didelį minusą turiu uždėt baro fotografui, kuris fotkino grupę koks 30 cm nuo veido. Fuck that guy ir nebūkim tokie kaip anas,  tavo fotkės pasidaro svarbiau už gerą muziką ir vakaro svečius.

__________________________________________________________________________________________________

RAT (Random Album Time)

Dirty Beaches – Badlands

Atlikėjas

Dirty Beaches yra Alex Zhang Hungtai pseudonimas, kuriuo jis stengėsi pabėgti nuo užknisančios realybės dirbant kinų restorane. Ale jei tu turi siauras akis – tu automatiškai moki gaminti kinų maistą, net jei tu esi iš Taivano. Pradžioj vyrukas leido albumus tik kasečių pavidalu kol galiausiai išstūmė į pasaulį Badlands abumą įvairiais formatais. O toliau viskas tik istorija – garsų takeliai filmams, kiti albumai ir atsisveikinimas su darbu kinų virtuvėje.

Albumas

Ojoj.. Nuo ko pradėt? Visų pirma tai Badlands albumas yra keistas. Tai yra semplų (muzikinių gabaliukų iškarpų) kūrinys panaudojant senus rokenrolo kūrinius. Visą tai mes paleidžiam per plerpiantį magnetafoną, o su kitu magnetafonu įrašom. Žodžiu kokybė specialiai supaprastinta ir dėl to papuola į Lo-Fi lentynėlę. Kitas dalykas – sunku patikėt bet šis albumas priskiriamas prie elektronikos žanro, nepaisant to, kad žaidžiama roko kūrinukais. Tiesa pasakius, rašant šiuos žodžius sunku patikėt, kad tokie elementai gali derėt tarpusavyje, bet jie klausosi visai smagiai. Nepajutau, kad būtų pasakojama kokia istorija. Galbūt labiau jaučiasi kiek traškanti nostalgiška nuotaika, lyg žiūrėtum amerikietišką namų video iš 1970ųjų metų kur laksto vaikai, šeima prie namo kepa mėsą ir t.t. Nors išgirdus vieną dainą būsi išgirdęs visą albumą – vis tiek siūlau klausyt jį visą.. ir kad ir kaip būtų sunku – išgirsti kaip elektronikos kūrinį.

Lord Knows Best

Ko gero girdimas aiškiausias garsas iš viso albumo ir jaučiama stipriausia nuotaika. Lyg būtų įrašytas lyg originalus kūrinys, tik žinoma su visais Lo-Fi „pričiūdais“. Gal net skaidresnę dieną papultų į bliuz ar indie rock kategoriją, bet kadangi žinom realybę jis sėdi savo vietoj. Pats kūrinys išėjo gan svajingas, persmelktas nostalgija ir gan malonia nuotaika, lyg kas šypsotųsi prisiminęs vaikystę.

Pažymys

Albumas puikiai išpildo tai kuo nori tapti – tampa nostalgišku ir ramiu klausalu, kuriskelia klausimą kaip visa tai buvo įrašyta. Jei klausyt kaip elektronikos ar instrumentinio rap albumo – klausosi puikiai. Tiesa jis gan vienodas ir neplėtoja jokios minties, tačiau dirbant veikia puikiai.

Muzikos skardinė „nusemplina“ nostalgišką 7.

______________________________________________________________________________________________

POP

Kate Nash – Made of Bricks

Po: Labai mielas ir smagus albumiukas apie žmonių santykius. Ir tai turbūt britiškiausias dalykas, ką girdėjau šį mėnėsį.

John Lennon – Imagine

Po: Šitas man visad sukelia teigiamas emocijas ir viltis į geresnį rytojų. Tiesiog reikia klausyt ir svajot apie pasaulį be pykčio, melo, susiskaldymo, pavydo, religinių nesąmonių…

Lykke Li – I’m good i’m gone

Ž: Lykke Li – viena iš atlikėjų, kur ko gero visą gyvenimą mylėsiu ir gerbsiu. Tiek daug jos skirtingo atlikimo gabalų esu klausius. Nuo graudinančiai skaudžių baladžių iki dainų kur patys pečiai ir klubai į ritmą pradeda judėt ir nepamatai kaip jau šoki kartu su ja. Vien šito gabalo yra gal kokios 4-5 versijos (remix’ai) ir visi skirtingi. Man (beveik) visuose jos gabaluose jaučiasi “Raganiškas“ užkerėjimas. Norisi dar ir dar jos klausyt.

Sugarhill Gang – Rapper’s Delight

Po: 1979 metai ir pirmasis Hip Hopo albumas. Na nelabai ten hip hopas ir apart Rapper’s Delight nėra gerų dalykų…. bet istorija yra istorija. Žinokit berniukai ir mergaitės, kad dabartiniai Kanye West ir panašūs veikėjai už savo šaknis turi būt dėkingi disco ir funk mišinukui.

Ylvis – The Fox

Ž: O čia šiaip, kad neužmirštumėt smagių dalykų. Daina padaryta “ant prikolo“ bet va surinko 650 milijonų peržiūrų!

_______________________________________________________________________________________________________

ELECTRONIC

Boards of Canada – Hi Scores

Po: Mūsų visų dėmėsiui – Boards of Canada pilnas albumas iš 1996 metų. Mes dažnai juokaujam, kad 1996 buvo geriausi metai… bet tai panašėja į teisybę.

Lusine – A Certain Distance

Po: Čia noriu parodyt atlikėją, prodiuserį ir mygtukų meistrą Lusine, kuris kuria mielą downtemp muzikikę 7dienio vakarams.

___________________________________________________________________________________________________________

POST ROCK

Battles – Gloss Drop

Po. Viršelis, kuris nieko nereiškia, kad ir kiek į jį bežiūrėtum. Muzika, kuri sudomina, kad ir kiek arti kakofonijos ji būtų. Dar nežinau, ar man patiko šitas laukinis ir netramdomas daiktas… Bet dėmėsį tikrai patraukė.

Mogwai – Mr. Beast

Norint paklausyt tikro post roko reikia spaust ant Mogwai. Nu tikrai neprašausi.

_________________________________________________________________________________________________________

ROCK

Ba. – Auka

L: su ba. turiu sunkų santyki, kaip ir patinka, bet kaip ir ne. Visad bandau išvengti ėjimo į koncertą – tai sugalvoju priežasčių kodėl nepatinka. Bet po saulės užtemimo ir šitos aukos – tai manau nebeišvengiama. Tuoj išleis naują LP- tai dedu auką. Žinau, kad po LP išleidimo internete bus dar vienas masssive gabalas kurį norėsis įdėti. #bapizda

Black Rebel Motorcycle Club – Beat the Devil’s Tattoo

Ž: Beklausant taip ir įsivaizduoju, kaip kokiam pritemdytam bare sėdi vyrukai su alaus bokalais, ir tarsi po visos sunkios dienos, po sunkios kovos pradeda linguot ir dainuot dainą.

Queens of the Stone Age – Lullabies To Paralyze

Po: geras roko gabalas ir albumas kai nori būt “cool“. Ai ir jis man primena mano grupiokus muzikantus iš studijų laikų.

Black light burns – Lie

Pr: Kadaise, kai Wes Borland buvo išėjęs iš Limp Bizkit, tai padarė tokį dalyką.

Nine Inch Nails – Not The Actual Events

Po: atrodo staiga ir netikėtai Nine Inch Nails pykštelėjo labai gerą EP. Man ši Trento Reznoro kūryba geriausia buvo ties Downward Spiral albumu kur rokas buvo pamaišytas su pikta emocija ir elektroniniu industrialu. Vėliau jis pašaudė tai į kairę, tai į dešinę bandydamas visokius įvairius dalykus… o dabar.. net neįsivaizduoju kodėl… lupo man tiesiai į kaktą su savo pamirštu ir atnaujintu garsu. Žiauriai geras EP ir siūlau paklausyt visą.

_________________________________________________________________________________________________________

LOUD ROCK

Kamelot – The Zodiac

Ž: Daina kaip literatūros kūrinys: su visa įžanga, kuliminacija ir atomazga. Melodija prasideda ramiau, stiprėja, sprogsta ir atslūgsta. O šiaip daina yra apie serijinį žudiką Zodiaką, siautųsi 1960tų pabaigoj – 1970tų pradžioj, Amerikoj. Žudikas taip niekad ir nebuvo atrastas, byla iki šiol neuždaryta. O kuo ypatingas žudikas kad apie jį rašyt dainas? Nežinau. Nebent tuo, kad turėjo tokią didelę savimylę, kad net policijai laiškus rašė apie save. Neskaitant kraupios istorijos už dainos – daina klausosi labai gerai.

The Agonist – Five

Po: Gal rėkimas ir nelabai tinka šitai mergaitei, pakeitusiai išvykėlę į Arch Enemy, bet švarus dainavimas ištempia reikalus. Turėtų patraukt ausį jei patinka Arch Enemy ir panašūs merginų parėavimai skambant sunkioms ir melodingoms gitaroms.

Mammoth Weed Wizard Bastard – Y Proffwyd Dwyll

Po: Radau draugų į kompaniją Dopelord. Ir pavadinimas žiauriai kietas. Čia yra muzika gulėjimui ant sofos su arbačike rankose ir relaksacijai. Ir dar tas mergaitiškas vokalas…

Suicidal Tendencies – World Gone Mad

Po: Kas gaunasi kai sukerti Metalą ir Pankūchą? tai vadinama Crosover. Ir čia yra vieni seniausių ir geriausių to daikto atstovų. Beje už būgnų sėdi Dave Lombardo išgarsėjęs su Slayer. Šitas dalykas kicks ass.

Slayer – World Painted Blood

Po: 2009 metai ir Slayeriai paleidžia dar vieną albumą, bet mažai kas žino, kad tai yra paskutinis jų darbas su klasikine sudėtim – t.y. su tada dar gyvu Hannemanu ir dar su visiais nesusipykusiu Dave Lombardo. Ir iš viso… Slayer yra legendinė grupė, kuri sugebėjo 30 metų išlaikyti savitą garsą itin mažai jį modifikuodama. Kaip jie ištikimi savo muzikai, taip gerbėjai yra ištikimi grupei. Nesu niekad matęs, kad kas beklausydamas jų išsiraižytų peiliu sau ant rankos jų pavadinimą, apsipiltu spiritu tą ranką ir pasidegtų.

Asphyx – Incoming Death

Po: This is true Death Metal you Bastards. Ai.. ir 30-ą sekundę vokalistas sako MEOOOOW.

Marduk – Wormwood

Po: Ledės ir Džentelmenai. Marduk. Black Metal. Švedija. Naciai, satanistai ir šiaip sunkiai klausoma grupė, kuri tiesiog nupučia stogą tau šlykšti nuotaika. Sunkiausias dalykas šiandien. Bet taip reikia.

_____________________________________________________________________________________________________

Savaitinis blogumas – savaitės muzika:

O tas Gers – visa muzika:

Rūdys – sunki muzika