Muzikos skardinė vol. 64

Sveikučiai visi. Didžiuojuos savim, nes sugebėjau susisukt per savaitę su šituo mažu muzikos padykėliu. Šį kartą jums pristatau Rūtą ir jos pomėgį pop muzikai bei dainų žodžiams …ir jei jūsų ausis užklius už antrą savaitę iš eilės įdėto to pačio gabalo svečio rubrikoje – tai jūs nesuklydot. Rūta ir praeitos savaitės Paulius – nesenai susituokę ir abu įdėjo tą patį meilės gabaliuką. Sweet. O skardinėj šį kartą daug visokio stuff – nuo švelnios, Algintės pasiūlytos lopšinės iki gerklę drąskančių Daath pačioje sąrašo pabaigoje. Gero klausymo ir atradimų. Peace. Out.

P.S. kitą kartą turėtų būt įdomus svečio sąrašas iš serialų ir filmų. Jau ir pačiam įdomu.

_____________________________________________________________________________________________________________

SVEČIAS feat. Rūta

Labas, siunčiu savo sąrašą. Bet prieš tai – keletas (ar šimtai) žodžių mano muzikiniam kontekstui. Pirma, muzikos dažniausiai klausau youtube platformoje – neturiu kompiuteryje nei mylimos grupės albumų, kasečių, vinilų taip pat nekolekcionuoju, jei atvirai, net nežinau, ar turiu mėgstamiausią atlikėją 😀 Muzika yra labai svarbi mano darbo dalis (dirbu su tv turinio kūrimu), todėl turiu žinoti naujausius topų ir bilboard’ų gabalus, tad mano klausomos dainos keičiasi labai dažnai. Mano šį mėnesį klausomų dainų sąrašą sudaro kažkieno pasidalintos nuorodos, dainos, kurios buvo man patikusių video muzikiniai takeliai ir/ar pop muzikos naujienos. P.S. didžiąją dalį dainos grožio man visuomet sudarė žodžiai. Jei dainos žodžiai rezonuoja su mano gyvenimiškais patyrimais ar mano emocijomis, muzikinė dalis man tampa nebe tokia svarbi.

Harry Styles – Sweet Creature

R: Harry Styles – berniukų grupės One Direction narys, ne pirmasis, bet pirmas taip sėkmingai, palikęs boy-band’o įvaizdį ir garsą. Nuo pirmųjų savęs atrodimo dienų jis norėjo būti living-breathing-rock’n’roll. Nežinau, kiek tai pavyko, bet ši daina man primena, nors ir lengvesnį, bet labai mielą karčiai saldžią jaunų dienų meilės istoriją.

Sweet creature, sweet creature
Wherever I go, you bring me home
Sweet creature, sweet creature
When I run out of hope, you bring me home

Miley Cyrus – Malibu

R: Na ką, dar vienos sugar pop sugrįžimas. Miley Cyrus – Disney kanalo mergaitė iš Nashvillio, prieš kelerius metus nusprendusi būti bloga, rūkyti žolę, rengtis mažai kūno dengiančiais drabužiais ir turėti kuo daugiau hip-hoperių draugų. Tai va, ji apsiramino. Jos žemas balso tembras man visuomet patiko, kai ji dar nenorėjo „laužyti standartų“ ir atlikdavo Dolly Parton repertuarą – tais atvejais ji buvo labai ir labai klausoma. Malibu – Miley grįžimas prie paprastumo, nuoširdumo ir.. gamtos grožio. Žinoma, už viską ji dėkinga savo sužadėtiniui, kuris ją ir nuvežė, prie to vandenyno.

I never sat by the shore under the sun with my feet in the sand
But you brought me here and I’m happy that you did
‘Cause now I’m as free as birds catching the wind

Bruno Mars – Chunky

R: Kai norisi kažko teigiamo, pozityvaus, feel good – renkuosi Bruno. Ir visuomet jo live pasirodymus. Vakarėlis su juo man atrodo labai smagus. Tiesiog tokio atsidavimo scenoje ir lengvai atliekamų vokalinių viražų taip lengvai nebepamatysi. Dabar Bruno yra aštuoniasdešimtuosiuose, kurie man labai patinka, tad galėčiau ir visą jo albumą čia sudėt, bet lai būna ši.

Bishhop Briggs – River.

R: Šių savaičių top’ų topas ir tikriausiai pati tipiškiausia Sheeran’o daina. ‘White guy with acoustic guitar’ stereotipą sudaužęs savo nuoširdžiais (deja, ne visada sėkmingais) danų žodžiais, nerokenroliška išvaizda ir pernelyg jau kuklia persona, šioje dainoje jis daro tai, ką moka geriausiai – paprastoje melodijoje įpina gražius nostalgiškus prisiminimus.Kai skauda ir nežinai, kaip tą apibūdinti, ši daina pasako viską.

Shut your mouth, baby, stand and deliver
Holy hands, oh, they make me a sinner
Like a river, like a river
Shut your mouth and run me like a river

Astronautalis – This is our science.

R: Hipsteris baltaodis reperis iš Australijos, dainuojantis apie nepritapimą visuomenėje ir nelaimingą meilę. Socialiniu kontekstu truputėlį ironiška, bet juk mūsų vidinėse dramose mes nelyginame savęs su kitais, labiau nuskriaustais – mums mūsų dramos yra skaudžiausios. Aš klausau šios dainos ir jį suprantu, ir save, dar geriau.

Raise your hand
If you’re living your life exactly the way that you wished
And for the rest of us
Our work is never done, we are Sisyphus

Leon Bridges – Coming home

R: Kadangi mūsų pirmosos vestuvių metinės jau po poros dienų, negaliu nustot klausytis 🙂 Kai ją girdžiu, matau tik savo vyro veidą 🙂

Baby, how I’d be grieving
If you wanted to leave me all alone now
By myself, I don’t want nobody else
The world leaves a bitter taste in my mouth, girl
You’re the only one that I want

Marijonas Mikutavičius – Drąsių nieks nežudo

R: Mikutavičius, mano kuklia nuomone, yra lyrinis genijus. Jei toks nebūtų, „Trijų milijonų“ žodžių, kurių yra daugiau nei „tu mane mylėjai, manim jis netikėjo“, milijonai lietuvių nemokėtų atmintinai. Visi jo dainų žodžiai turi prasmę tekste – ar tai būtų smagi užvedanti daina ir egzaltuota baladė. O ši – toks lyrinis rokenrolas, naujojo amžiaus meilės (ir sau!) baladė.

Mama, stiprių, mama, drąsių – nieks nežudo
Aš pakeisiu kelius, mesti galiu tai, kas buvo
Bet jeigu mane tikrai pražudys ta moteris
Tai aš žinau, mano sielai ateis gražiausia naktis

Luke Bryan – That’s my kinda night

R: Va čia yra tikra gėda. Taigi, mano tikriausiai labiausiai labiausiai guilty guilty pleasure yra … pop-country. Ne tas normalus country, o tas kur dabar radijo stotyse groja. O dieve. Ir kad neturėčiau kur dar labiau slėptis iš gėdos, išrinkau baisiausią dainą, kurioje dainuojama apie mergas, automobilius ir.. žvejybą. Taip, apie tai, kaip jie pasigaus vakarienei žuvį. Nežinau, kas Luke Bryan yra su žuvimis, bet ir naujausias jo topas vadinas „Hunting, Fishing and Loving everyday“ :D. Klipe keičiasi kadrai – merginos, ratlankiai, kaubojiški batai, šamas???? ir pan. Ir.. aš šokčiau per šitą dainą kur nors lauko šokiuose. O dieve, man gėda. [Išrinkau ir baisiausius žodžius]

You got that sun tan, skirt and boots
Waiting on you to look my way and scoot
Your little hot self over here
Girl hand me another beer, yeah!
O dieve.

Lana del Rey – National Anthem

R: Gangsta meets JFK. Nuo vaizdo klipo vizualikos (grandinėmis apsikarstęs, žolę rūkantis juodaodis prezidentas 1960-aisiais), amerikietiškosios svajonės pašiepimo (money is the anthem of success) iki seksualios ir tragiškos meilės istorijos – jei tai nėra hipsterių Romeo ir Džiuljeta, nežinau, kas tai yra.

It’s a love story for the new age
For the sixth page
We’re on a quick sick rampage
Wining and dining
Drinking and driving
Excessive buying
Overdose and dyin’

Ed Sheeran – Castle on the Hill

R: Šių savaičių top’ų topas ir tikriausiai pati tipiškiausia Sheeran’o daina. ‘White guy with acoustic guitar’ stereotipą sudaužęs savo nuoširdžiais (deja, ne visada sėkmingais) danų žodžiais, nerokenroliška išvaizda ir pernelyg jau kuklia persona, šioje dainoje jis daro tai, ką moka geriausiai – paprastoje melodijoje įpina gražius nostalgiškus prisiminimus.

When I was six years old I broke my leg
I was running from my brother and his friends
I was running from my brother and his friends And tasted the sweet perfume of the mountain grass I rolled down
I was younger then
Take me back to when

_______________________________________________________________________________________________________

SKARDINĖS MUZIKA

POP ir minkšti dalykai

Silje Nergaard – Lullaby to Erle

A: Viena gražiausių dainų, kurias esu girdėjusi. Lopšinė su poetiškais žodžiais. Tyra.

Low – Into You (albumas – Ones and Sixes)

Po: Žiauriai minkštas ir šiltas gabalas. Manau labai tinka po Algintės parodytos lopšinės.

Radiohead – Lotus Flower

Ž: Liūdniausias pasaulyje žmogus, jo keistas klipas ir muzika.

Kyros – Cloudburst (albumas – Vox Humana)

Po: Kažkoks keistas popsiukas, kuris savyje supina krūvą kažkur girdėtų dalykų… Pop oldschoolinį pop skambesį, gitarų soliakus, kurie išspaudžia romantišką ašarą… ir kažkur girdėtą priedainį. Visai cool reikalas.

Kate Boy – Lion For Real (albumas – One)

Po: Mane kažkuo traukia keistas pop ir elektronkos mišinis su įdomiu moters vokalu. Buvo “Tove Lo – Habits“ periodas. Dabar va už šito užkliuvau.

FM Bellfast – DeLorean (albumas – Brighter Days)

Po: Toks visai smagus reikalas saulėtai nuotaikai.

________________________________________________________________________________________________________

ELEKTRIKAI

Koreless – TT (albumas – TT / LOVE)

Po: Elektronikai man dažnai pritrūksta žodžių ją kažkaip apibūdint. Taip pat ir čia. Įdomus gabaliukas, kuris tarsi sukasi aplink tavo galvą. Man patiko – gal patiks ir jums.

Submotion Orchestra – Kimono

Po: ta pati istorija kaip ir su “Koreless“ – fainas elektronikos gabaliukas. Šitas sukuria kiek atpalaiduojančią nuotaiką ir visai maloniai klausosi kai šviečia saulė.

Porter Robinson – Flicker (albumas – Worlds)

Po: totally trippy stuff. Ko gero labiausiai tinka kelionėms gražiu oru.

Umiko (Little Bird) – It Is (albumas – Wave)

Po: Turiu didelį įtarimą, kad šis įdomus reikalas yra gimęs Lietuvos žemėj. Visai džiaugiuos atradęs šitą kreivą akmenuką.

POST ROCK ir KEISTI DALYKAI

Inventions – Peaceable Child (albumas – Inventions)

Po: Čia toks mažas gabaliukas, jei kada kas skristų lėktuvu ir žiūrėtų į debesis.

______________________________________________________________________________________________________

ROCK

Brant Bjork – Automatic fantastic

Pr: Jei būčiau pornografinių filmų kūrėjas, tai šita daina galėtų būti mano, kaip režisieriaus, theme! DAYUM!

Asteroid – Pale Moon (albumas – III)

Po: Biškis tripinio desert rokelio karštoms dienoms (Gi vasara bliamba). Kiek primena 70ųjų amerikos garažinį roką, kuris ką tik paragavo LSD narkotikų – ganėtinai groovy daiktas.

Godsmack – Voodoo

Ž: Cherba turo metu sėdėjo vakare, žiūrėjo 1988m filmą The Serpent and the Rainbow ir va gimė daina. Magical, mystical stuffy stuff.

_______________________________________________________________________________________________________

METAL

Trees Of Eternity – My Requiem (albumas – Hour Of The Nightingale)

Po: Juodai baltas, šaltokas, lėtas ir svaigus gotikinis metalas. Ir biški liūdnas… biški.

Long Distance Calling – Black paper planes

Pr: Nėra klipo (arba neradau). Kiekvienoje šios grupės dainoje yra bent viena vieta, kuri patraukia dėmesį. Nežinau ką jie daro kitaip, bet tai puikiai veikia.

In Flames – The End

Po: Žinot tą jausmą kai sutinki savo paauglystės draugą… ir net nustembi kad jis dar gyvas. Na man panašiai yra su In Flames. Mes kartais pasisveikinam, prisimenam gerus laikus… Bet į vakarėlius aš jo nekviečiu.

Superjoint – Today and Tomorrow (albumas – Caught Up In The Gears Of Application)

Po: Jeigu kas atsimena tokį veikėją Phil Anselmo iš Panteros, tai turėtų žinot, kad jis vis dar sėkmingai gyvas ir kuria va tokią va muziką. Baltos eilės ant metalo…

Downfall of Gaia – Woe (albumas – Atrophy)

Po: šitas gabalas skirtas toms akimirkoms kai sėdi, nervuojiesi ir kirmyji iš lėto. Šitas gabalas skirtas toms akimirkoms kai prie to pačio daikto dirbi jau 3ia diena – ir nerandi gero sprendimo… sėdi ir nervuojiesi….

Daath – Day of Endless Light (albumas – The Concealers)

Po: Laikas driokstelt kažko pikto… Ir šiam kartui renkuosi Daath. Čia yra “galvakratys 3000“ su growlo vokalais iš jau kiek apkerpėjusių, tačiau vis dar gyvų 2009 metų. Kala į klyną ir širdis džiaugiasi.