Muzikos skardinė vol 93

Sveikučiai. 6dienio rytas ir aš prisirankiojau reikaliukų, kuriuos norėčiau parodyt. Savaime gavosi, kad šiandienos tema – džiazo eksperimentai. Noriu parodyt jazz + hip hop (MH the Verb), Jazz + electronica (the comet is comming), classic free jazz (Charles Mingus), jazz + rock (marquis hill), net šiek tiek saksafono radau ir technical death metalo grupėj (Rivers of Nihil). Taip pat reklamuoju LT pankus Bad Monitor, japoniškas garsiai šaukiančias mergaites ir daug gerų dalykų.

22 gabaliukai praplėst “ausiračiui“.

RADIO FRIENDLY
______________________________________________________________________________

Įdomus atradimas iš 2018 metų. Skambesyje turi kažką smagaus, tokį lyg disco ritmą su fone baladojamais bongo būgneliais. Na ir žinoma… lyg žirgas lekiantis bosinės gitaros ritmas. Groovy.
Pastaruoju metu kapstydamasis po muzikos archyvus įvairiuose topuose pradėjau lygiagrečiai atrasti Hip Hopo ir Jazz’o kultūras. Ausį pagavo Kamasi Washingtono ir Kendrick Lamar kolaboracijos.
O dabar norėčiau pasidalint ir mažiau žinomu daiktu – MH the Verb bei vienos, jazzu kvepiančios sesijos metu pagautus garsus grojant gyviems muzikantams. Įrašyta oldschool būdu – kai įrašoma per kelias sesijas su visais reikalingais ar nereikalingais “jee“.
Vienas iš radinių besiknisant po šiandienos įdomų hip hopą – Malibu Ken projektas su Aesop Rock priešakyje. LSD perpumpuotas video, nekasdienis garsas samplas ir aiškiai suprantami žodžiai (ačiū Dievui).v
Miss Red – Izraelyje gimusi ir po visą Europą mėtyta mergiotė. Prisigaudė daug įtakos iš jamaikos (reagge) ir londono underground (dub) bei savo šaknų (tas artimųjų rytų prieskonis). Manau visai įdomus atradimas šokant šviežiais, žaliais aksominiais treningais bei užsimerkus įsivaizduojant, kad esi perpildytam ir tuo pačiu niekam nežinomam pogrindiniam Londono klube.
Smagus reikalas su Jazz, kubos karščio ir funky šokių muzikos prieskoniais. Manau labai tiktų gero radijo repertuarui, nes baisiai smagiai klausosi.

ELECTRONICA
______________________________________________________________________________

Šitą užrodė žmona. Labai tinka darbui ar šiaip šviesiai dienai kažkur keliaujant. Savo laisvės ir skrydžio jausmu kiek primena Jon Hopkins.
Jei jums girdėtas toks Nicolas Jaar, turėtų sudominti ir Against All Logic projektas…. nes realiai čia yra jo laisvalaikio pažaidimai su House muzika. Kadangi tai tarsi geriausių žaislų rinkinys – remoneduoju prasukti ir visą albumą.
Keistokas reikalas keistokiems žmonėms [ambient sritis]. Tinka stebėt iš balkono kaip slenka piliečiai šaligatviu ar kamštyje stumdosi mašinos kai lauke +30. Pulsuoja karščiu ir “dabarties“ nuotaika.
Senas, 2004 metų, kūrinukas. Turi glitch elementų, neskubantis gyventi ir visai mielas.
Kūrinukas pulsuoja Argentina ir Andų kalnais. Toks savotiškas andostep stiliukas atpalaiduojančiam klausymui.

BRAIN SOUP
______________________________________________________________________________

Čia toks gan neįprastas mūsų ausiai reikalas – esam įpratę girdėt lietuviškus ar angliškus… ar rusiškus žodžius. O čia keliamės į tolimąją mexicą. Gal ir neišmanau visų to krašto muzikos vingrybių, bet manau galiu atskirti gerą kūrinuką, balsą ir viso to harmoniją.
Kelionę po pasaulį pratęsim Kinijoje maišant vietinius garsus, elektroniką ir post-roką. Eternal dalykas.
O va štai čia – mano naujojo džiazo paieškų rezultatas. Na tiesa – džiazas maišytas su aiškiai išreikštu ritmu ir kitais populiariais elementais. Bet manau, kad tai yra teisingas kelias norint susigražinti džiazo svarbą (free jazz, aš žiūriu į tavo išsidirbinėjimus).
Dar vienas mano argumentą – “džiazas + šiuolaikinės muzikos elementai sugražins jo svarbą ir skambesį į mūsų kasdieną“ įrodantis reikalas. Žiauriai gerai.
Žinoma nereiktų pamiršti ir klasikos. 1963 metai ir klasikinis Charles Mingus albumas “The Black Saint and the Sinner Lady“.

ROCK
______________________________________________________________________________

Chebrytė iš baltarusijos grojanti oldschoolinį post-punk. Kiek primena Joy Division (kas yra gerai), bet dar pridėta to rusų dvasioje būdingo šaltumo (žiūr. ir klausyti “Buerak“). Trumpai tariant – tai labai geras deimančiukas, kuris dažnai aplanko ir Lietuvą.
Noriu pareklamuot šviežiai užtiktą grupę – Bad Monitor. Chebra varo gerai, ir ypač turbo kai groja gyvai. Teko matyt du kartus (vieną iš jų – prasimušė į konkurso antrą etapą, su kuo ir sveikinu) – abu kartus buvo taškalas. Noriu pakviest visus su klausa į jų koncertus ir pamatyt kaip kyla gera grupė LT scenoj.
Šitą užtikau besikapstydamas po senus topus (užtiktas prie the needledrop). 2009 metų gabaliukas iš visai neprasto indierock persunkto albumo. Tas laikotarpis žydėjo tokio žanro muzika, tad pasidžiaukim vienu gabaliuku iš tos puokštės.
Mėgstu paklausyti albumų nuslūgus jų išleidimo metu ore tvyrančiam “hype“. Išvydus pasaulio šviesą Jack White albumui “Boarding House Reach“ tas hype buvo visai nemažas. Jį perklausius ir svarbiausia įsiklausius į visokias vieteles, galiu drąsiai sakyt – kad albumas įdomus (iš geros pusės), eksperimentalus ir vertas dėmėsio. Trumpai tariant – rekomendacija.
Kartais gyvenime reikia “cheezy“ pozityvumo, kad “viskas bus gerai“. Toks yra šitas bičas. Kai nusikosėja – iš jo išskrenda “nenusimink“…. Tad iškelkim, draugai, kumščius ir šūktelkim kartu.

LOUD ROCK
______________________________________________________________________________

Japonijos muzikos scena visada mane žavėjo. Ten nėra taisyklių ir galima išgirsti visko. Šiuo atveju – pankroko ties išprotėjimo riba, kuris viena koja žengia į “noise“ šaligatvį. Daina (ir kartu grupė bei albumas) nori nenori patraukia dėmėsį, “tvarkingo“ roko masėj. Jei gabaliukas patraukė ausį, siūlau nepatingėt ir susipažint su 2019 išleistu savotišku bestų albumu “ITEKOMA HITS“.
Įdomus reiškinys, kai praeityje savo piką pasiekusios grupės paleidžia savo vieną geresnių albumų per kokį 20 metų. Taip nutiko su Iron Maiden atgimimu 2001 metais, Sodom 2003.. Manau atėjo eilė pasakyt, kad Judas Priest išleido vieną geriausių albumų savo diskografijoj. Turint omenyje kad Rob Halfordui greitai bus 70….. vuau.
Taip, žinau… Dabar pasaulyje yra dvi Batushkos. Ir pačiam sunku suprast kas ten nutiko. Batushka buvo ant tiek ortodox, kad savyje patyrė religinį išsiskyrimą (schizm). Bet ei. Garsas geras, gabalas geras – tikrai nturiu kuo skųstis.. ir laukiu koncerto.
Techninis death metal skamba bauginančiai ir tiesa pasakius kartais labai sunkiai klausosi. Tačiau kartais atsiranda tokių, kurie sugeba išvesrti tą neaiškią, chaoso pripildytą košę į mūsų ausims suprantamą kalbą.
Sunn O))) yra labai įdomus reiškinys. Žmonės kalba kad jį reikia patirti gyvai ir kitaip čia nieko nesuprasi. Ir aš pritariu tiems žmonėms – man sunku pagauti Sunn O))) fenomeną. Tai muzikai reikia labai daug kantrybės. Tai lyg sunkus ambient, slegiantis pečius ir neleidžiantis atsikelti. Tai lyg meditacija. Čia norėčiau pasidalinti vienu kūrinuku iš jų naujo albumo “life metal“, kuris man pasirodė kiek išskirtinesnis.