Muzikos skardinė vol.100

Laba diena. Kurį laiką galvojau, kaip čia padaryt tą savo jubiliejinį įrašą ypatingu. Nereikėjo dėl to per daug stengtis – pats gyvenimas patupdė karūną ant 100ojo įrašo (taip… pun intended.. bet man jau galima tėčių bajerius skaldyt). Tikiuosi nesergat ir nesusirgsit ta nesąmone… ir tikiuosi visi pergyvensim visa tai kaip civilizuoti žmonės. Be revoliucijų, maištų ir sąmokslo teorijų (I see you, Q lovers). Tad jungiam, klausom ir randam sau kažką mielo.

RADIO FRIENDLY

Pirmas gabaliūkštis – kaip pavasarinis vėjelis. Lengvas, siūbuojantis ir šiltas. Primena filmus su spalvas šiltinančiu filtru, kur žmogai vaikšto basom po žolę.
Britai 90aisiais mano manymu buvo geros muzikos meka. Jie prasuko Brit rocką su Blur bei Oasis. Jie turėjo Spice Girls. Jie ant rankų išnešiojo IDM ir Trip Hopo žanrus… O žymiausi tame Trip Hope yra Massive Attack. Paklausom klasikos.
Superinis chill gabaliukas. Labai rekomenduoju patikrint ir jų debiutinį albumą.
Minimalistinis post-punk priėjimas prie klausytojo. Paprasta, bet efektyvu. Vokalas, aiškus ritmas ir melodiją diktuojanti bosinė gitara. Tinka pasivaikščiojimams.
Tyler the Creator virsmas IGOR. Piktas piktas gabaliukas, kai norisi pašokinėt namuose per baldus.
Mano skonio hip-hopas. Mėgstu arba mixą su jazzu arba maišymą su elektroniką, ko pazyduką ir norėčiau parodyt.

ELEKTRIKAI

Nicolas Jaar paleido naują albumą. Daug ambient nuotaikos ir jausmo “dabar“. Albumas keistokas ir klausomas tikrai ne kiekvieną minutę.. Tačiau būna paroje tas laikas kai norisi tokio transo.
Kol kas dar palaikom ore tą lengvos muzikos nuotaiką. Trentemoller pats tas.
Galėtų būti draugas Aphex Twin į kompaniją IDM žanro gretose.
Kurią tai dieną dirbau… ir mano vienas iš “paklausyti“ playlistų užgrojo šitą. Aš prisiekiu – darbus padariau 1.5 karto greičiau.
Praeitam įraše pasidalinau Igorrr keistoku gabaliuku su breakcore elementais. Nesupratau, kas nutiko ir nusprendžiau paeksplorint daugiau. Užtikau Venetian Snares. Labai įdomus daiktas. Čia norėčiau parodyt vieną ankstyvųjų jo gabalų, vengrišku(?) pavadinimu.

BRAIN SOUP

Vieną vakarą netflixe sužiūrėjau dokumentinį apie Coltrane’ą. Turiu pripažint, kad “džeezas“ man buvo ir vis dar yra nežinoma ir sunkiai suprantama teritorija, o ponas Johnas su savo laisvu džiazu ir progresyviom idėjom išvis “terra incognita“. Va čia į pagalbą ateina dokumentiniai filmai, kurie padeda suprasti kas kaip ir kodėl. Daviau šansą šiam atlikėjui ir ko gero labiausiai prilipo “A Love Supreme“ albumas. Siūlau ir jums pažiūrėt dokumentiką ir “duot šansą“.
Vienas iš šiuolaikinio džiazo paieškų rezultatų. Visai nieko klausosi tingiai gulint ant sofkės po namų tvarkymo ritualo.
Iš vaizde matomų runų galima nesunkiai atspėti, kad šis ambientu persunktas gabaliukas atkeliavo tiesiai iš apsamanojusių skandinavijos miškų. Labai tinka klausytis tamsoje.
Daug gitarų, užmerktos akys ir toli toli nunešantys garsai.

ROCK

Nesenai sužinojau, kad žmonės prigalvojo tokį žanrą “AOR“, kas verčiasi Adult Oriented Rock. Jis kažkas tarp pop ir rock muzikos ir jo žinomiausi atlikėjai Journey, Boston ir panašus 80ųjų auksas. O šitie mano rodomi švedai yra šių dienų šviežiena, kuri skamba kaip ir oldschool, bet tuo pačiu ir labai gaiviai. Siūlau paklausyt, jei kada mašinoj pasileidot Journey – Don’t Stop Believing.
Noriu jums pasiūlyt tokio tikro tikro rokenrolo. Kur norisi linkčiot galva ar spaust gazą.
Kam patiko Crobotų gabalas – turėtų mėgt ir šitą. O priedainis yra suuuuper.
Moteriškas pankrokas man labai prie širdies. Labai.
Gerai muzikai nereikia suprast kalbos. Čia noriu pasidalint ispaniško pankroko gabalu.
Sonido real y sucio del sótano punk y olor a sudor adolescente

LOUD ROCK

Diamond Head man buvo vienas tų 80ųjų deimančiukų (pun intended), kurie įkvėpė Metallicą ir Megadeth (kurie vėliau grojo diamondheadų koverius). Senom grupėm aš neduodu daug šansų šiuolaikinio metalo padangėj… bet smagu kartais suklyst ir paklausyt tokio gabalo, kuris tinka ir vakar ir šiandien. Manau laisvai galėtų eit į grupės top sąrašą
Sunkiomis dienomis norisi kažko sunkaus. Pristatau švedų crust punk scenos veteranus Victims. Greitas, kraują virinantis ritmas, murkiančios gitaros ir vokalas.
Šitie turėjo atvažiuot koncertui… Pats tas klausyt pasičiupus bokalą rankoj ir apsikabinus nepažįstamą metalistą per pečius
Goddamn Suomiai. Juodmetalis sujungtas su melodijom. Nežinau kaip radau šitą gabaliuką, bet štai jis čia.
Prieš paskelbiant “sėdim namie“ laikotarpį (kuris rašymo metu vis dar tęsiasi) čia buvo mano paskutinis aplankytas koncas. Buvo daug triukšmo ir buvo labai gerai.